Influvac

Kam gripas pavojingiausias?

Kam gripas pavojingiausias?

Žmonės, priklausantys rizikos grupėms, turi didesnį polinkį susirgti sunkia gripo forma, dėl kurios gali grėsti hospitalizacija ar net mirtis. Taip pat rizikos grupėms priskiriami asmenys, kuriems yra didesnė rizika užsikrėsti gripo virusu arba jį perduoti kitiems.

Lietuvoje nemokamai skiepijami asmenys priklausantys šioms rizikos grupėms:1

  • 65 metų ir vyresni asmenys;
  • asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis;
  • asmenys, gyvenantys slaugos ir globos įstaigose;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
  • nėščiosios;
  • 2–7 m. amžiaus vaikams (nuo 2024/2025 m. gripo sezono).

 

65 m. ir vyresni asmenys

Vyresnio amžiaus asmenims dažniau išsivysto gripo viruso sukeltos komplikacijos, kyla didesnė hospitalizacijos ar mirties rizika. Mirtingumas nuo gripo sukeltų apatinių kvėpavimo takų infekcijų yra didžiausias tarp vyresnių suaugusiųjų, kenčiančių nuo gretutinių ligų.2


Nėščiosios

Gripas nėštumo metu gali padidinti hospitalizacijos riziką septynis kartus, taip pat užsikrėtus gali padidėti nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.2 Dėl gripo nėštumo metu taip pat padidėja rizika pagimdyti negyvą vaisių. Sunkios infekcijos riziką nėštumo metu didina gretutinės ligos, tokios kaip astma, ŽIV, cukrinis diabetas ir nutukimas.2


2-7 metų (imtinai) vaikai

Įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, nuspręsta, kad jau šį rudenį tėveliai galės nemokamai apsaugoti savo 2-7 metų (imtinai) vaikus nuo gripo.3 Remiantis Lietuvos epidemiologine 2023-2024 m. ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezono analize, vaikai sudarė beveik 60 proc. nuo visų dėl gripo hospitalizuotų asmenų.4

Šalyse, kurios jau anksčiau yra įtraukusios vaikus į gripo rizikos grupes, pastebėta, kad pradėjus aktyviau nuo gripo skiepyti vaikus, sumažėjo ir suaugusiųjų sergamumas.


Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai

Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams kyla didesnė rizika užsikrėsti gripu. Jie gali toliau platinti gripo virusą pažeidžiamoms gyventojų grupėms.1 Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų vakcinacija yra naudinga siekiant sumažinti infekcijos plitimą.


Asmenys, gyvenantys slaugos ir globos įstaigose

Dažniausiai socialinėse globos įstaigose apgyvendinami senyvi asmenys, taip pat žmonės, sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis, turintys fizinę ar psichikos negalią. Infekcijos tokiose įstaigose susijusios su aukštais sergamumo ir mirtingumo rodikliais, ilgesne hospitalizacijos trukme ir didesnėmis sveikatos priežiūros išlaidomis.5


Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis

Lėtinės ligos paprastai trunka ilgą laiką ir yra fiziologinių, aplinkos ir elgesio veiksnių visuma.6 Dažniausiai pasitaikančios lėtinės ligos - širdies ir kraujagyslių ligos, lėtinės kvėpavimo takų ligos (įskaitant astmą), diabetas, vėžys, artropatijos ir reumatologininės ligos, alergijos ir kt.7

46 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad serga kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių (trunkančių mažiausiai 6 mėn.) sveikatos sutrikimų.7


Lėtinė inkstų liga

Lėtine bet kurios stadijos inkstų liga sergantiems asmenims, kuriems persodintas inkstas, ir pacientams, kuriems atliekama dializė, kyla padidėjusi sunkių gripo komplikacijų rizika. Lėtinė inkstų liga susilpnina imuninę sistemą, todėl padidėja hospitalizacijos ar mirties rizika.8


Lėtinės kvėpavimo takų ligos

Sergančiųjų plaučių ligomis mirtingumas dėl kvėpavimo takų virusinių infekcijų, tokių kaip gripas, yra gerokai didesnis.9 Lėtine obstrukcine plaučių liga sergančių žmonių hospitalizacijos rizika po gripo infekcijos padidėja dvigubai.10

Net ir sergant lengvos formos astma gali varginti gripo sukeliamas kvėpavimo takų patinimas bei jautrumas, dėl kurių gali išsivystyti plaučių uždegimas ir kitos ūminės kvėpavimo takų ligos. Gripo infekcijos gali sukelti astmos priepuolius ir pabloginti astmos simptomus.11


Vėžys

Kai kurie vėžio gydymo būdai gali susilpninti organizmo atsparumą infekcijoms, todėl sumažėja imuninės sistemos pajėgumas kovoti su ligų sukėlėjais ir padidėja rizika užsikrėsti gripu.12 Susilpnėjus imunitetui dažniau pasireiškia su gripu susijusios komplikacijos.13


Širdies ir kraujagyslių ligos

Gripas yra siejamas su daugiau nei šešis kartus didesne miokardo infarkto rizika per septynias dienas nuo užsikrėtimo.14 Pacientams, sergantiems hipertenzija, yra didesnė širdies priepuolio ir insulto rizika, kuri siejama su gripo sukeliamu stresu organizmui.15 Skiepai nuo gripo siejami su 16 proc. mažesne mirčių rizika, susijusia su širdies ir kraujagyslių ligomis.15


Dėl išsamesnės informacijos apie rizikos grupes ir nemokamus gripo skiepus kreipkitės į savo šeimos gydytoją.



Šaltiniai:

  1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas V-192 „Dėl nacionalinės imunoprofilaktikos 2024-2024 metų programos patvirtinimo“, 2024 m. vasario 12 d. Prieiga per internetą: V-192 Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programos patvirtinimo (lrs.lt). [žiūrėta: 2024.08.20]
  2. Weekly epidemiological record. WHO, 2022.
  3. Ligonių kasos: nupirkta gripo vakcina naujam sezonui nemokamai pasiskiepyti galės daugiau žmonių. Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos, 2024. Prieiga per internetą: Ligonių kasos: nupirkta gripo vakcina naujam sezonui nemokamai pasiskiepyti galės daugiau žmonių - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (lrv.lt). [žiūrėta: 2024.07.05]
  4. Epidemiologinė 202-2024 metų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezono analizė, 2024. Prieiga per internetą: Epidemiologinė 20232024 metų ŪVKTI analizė.pdf (lrv.lt). [žiūrėta: 2024.08.26]
  5. Infekcijų prevencija ir kontrolė socialinės globos įstaigose: metodinės rekomendacijos. Higienos institutas, Vilnius, 2018.
  6. Noncommunicable diseases. WHO, 2023. Prieiga per internetą: Noncommunicable diseases (who.int). [žiūrėta: 2024.08.22]
  7. Lietuvos gyventojų sveikata, kai kurių lėtinių ligų paplitimas. Oficialiosios statistikos portalas, 2020. Prieiga per internetą: Kai kurių lėtinių ligų ir būklių paplitimas - Oficialiosios statistikos portalas. [žiūrėta: 2024.08.22]
  8. Flu & People with chronic kidney disease. U.S. center for disease control and prevention. 2024. Prieiga per internetą: Flu & People with Chronic Kidney Disease | CDC. [žiūrėta: 2024.08.26]
  9. Patrick Mallia, Sebastian L. Johnston, Influenza infection adn COPD, review. 2007.
  10. Susan C. Bolge, et. al., Predictors and outcomes of hospitalization for influenza: real wordl evidence from the United States medicare population, 2020. Prieiga per internetą: Predictors and Outcomes of Hospitalization for Influenza: Real-World Evidence from the United States Medicare Population | Infectious Diseases and Therapy (springer.com). [žiūrėta: 2024.08.26]
  11. Flu & People with asthma. U.S. center for disease control and prevention. 2024. Prieiga per internetą: Flu & People with Asthma | CDC. [žiūrėta: 2024.08.26]
  12. Flu vaccine and cancer treatment. Cancer research UK, 2023. Prieiga per internetą: Flu vaccine and cancer treatment | Treatment for cancer | Cancer Research UK. [žiūrėta: 2024.08.26]
  13. B. Hermann, et.al. Influenza virus infection in patients with malignancies – characteristics and outcomes of the season 2014/15. A survey conducted by the infectious diseases working party (AGIHO) of the German society of Haematology and medical oncology (DGHO), 2016.
  14. Jeffrey C. Kwong, et.al. Acute Myocardial Infarction after laboratory – confirmed influenza infection. The new england journal of medicine, 2016.
  15. Flu vaccination linked with lower risk of death in patients with high blood pressure. European society of Cardiology, 2019.

Informacijos parengimo data: 2024 rugpjūčio mėn.
LI-NON-2024-00079